punktas

pùnktas sm. (1), puñktas (2) 1. vieta erdvėje ar žemės paviršiuje, turinti tam tikrų ypatybių, susijusi su tam tikrais veiksmais: Pats aukščiausias vietovės pùnktas DŽ. Negalima išvykti iš tiriamojo punkto, kol nebus surašyti visi galimi atsakymai rš. 2. kokiam nors tikslui specialiai pritaikyta, skirta vieta, patalpa: Pabūklų tarnyba sunaikino priešo stebėjimo punktą ir kelis kulkosvaidžius rš. Obuolius reiks vežt Troškūnuos, supirkimo puñktan Tršk. Pieną puñktan neša Klt. Juo prie priėmimo punkto arčiau, juo daugiau ir daugiau iš visų kelių ir šunkelių suko į vieškelį vežimai su bekonais A.Vien. Plačiai atvėrė savo duris medicinos punktai, procedūriniai kabinetai, gydomosios vonios J.Balt. 3. DŽ raide ar skaitmeniu pažymėtas dokumento skyrius. 4. atskira ko nors dalis, vieta, momentas: Svarbiausias agrarinio klausimo punktas, be abejo, yra pažiūra į dvarininkų žemės nuosavybę (sov.) rš. Po šio įvykio, kuris „Puodžiūnkiemio“ siužete sudaro tam tikrą persilaužimo punktą, romano įvykių eiga ima eiti atomazgon K.Kors. 5. M maža dėmelė, taškas: Visa žemė ..., pridėta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktẽlis DP579. 6. Švnč kartas, tarpas: Puñktais lyja ir vėl nustoja Kp. Kas nogla mūsų kiaulei yra, kad puñktais pameta ėst Krd. 7. būdas, atžvilgis: Kitas brolis visokiais pùnktais duodasi, duodasi ir vis varge i varge Str. Gãli kokiu punktù ažvaldyt turtą Lb. Vieno tokis pùnktas (nusistatymas), o kito tokis pùnktas Str. Ant visų puñktų (viskuo) jis man nepatinka Kvr. Kokiuo punktu (kuo) tas žmogus tau nusdėjo? Kvr. 8. dainos posmas: Nei aš vestuvių dabar žinau, nei puñktų sudedu Krd. Mergaitės, jūs užtraukit punktẽlį (padainuokite) Bsg. ║ pasakos epizodas: Nežinau, gal i palikau (sekdama pasaką) kokį pùnktą Rd. 9. šokio dalis: Kai kadrilių šoka, žėdnam punktui mainos ir grojimas Šmn.

◊ pùnktą suim̃ti NdŽ pradėti verkti.